įsiūbuoti

įsiūbúoti tr. 1. BŽ480, DŽ¹ įsupti, įlinguoti: Pro apšalusį stiklą buvo matyti vėjo įsiūbuotas žibintas kiemo viduryje rš. Gerai įsiūbuok, ir nuluš tas stuobrys Vv. Ir ištiko šiaurus vėjas, insiūbavo vyšnelę LTR(Ūd). | prk.: Tą dainą pas mus per patalkes pirmiausia pradėdavo Klemas Tripirštis ir įsiūbuodavo ją taip, kad nutildavo visas didelis stalas rš. | refl. Š: Besisupantieji kartais taip įsisiūbuodavo, kad net apsisukdavo aplink rš. Nuleidžiama ant atramų plokštė neturi įsisiūbuoti rš. | prk.: Antrajame posme ritmas įsisiūbuoja plačiau rš. 2. įsupti bangomis, įbanguoti: Kartais jos (audros) taip įsiūbuoja seklius ežero vandenis, jog įtūžusios bangos lyg jūroje daužo krantus sp. O ant vis dar tebeputojančios, audros įsiūbuotos jūros kranto sėdėjo Vasaros draugas J.Balč. | refl.: Įsisiūbavo jūra vidurnaktį B.Sruog. Šešupės bangos tyliai sau banguoja, bet jos pavasarį įsisiūbuos V.Mont. 3. prk. išjudinti, įaudrinti: Kaliniai kaišiojo rankas pro geležinius virbus ir mosavo, sveikindamiesi su demonstrantais. Tai dar labiau įsiūbavo minią rš. | refl.: Plačiai jau buvo įsisiūbavęs lietuvių nacionalinis judėjimas rš. Įsisiūbãvusi minia DŽ¹. Ot audra įsisiūbãvo – kas pasidarė pasauly Btg. Reakcija revoliucijai įsisiūbavo, įsigalėjo ir pati nebesižino, kaip beatslūgti Vaižg. Pati su savimi grūmėsi visu įsisiūbavusios jaunystės įnirtimu K.Bor. Įsisiūbãvusi širdis NdŽ. Išsijudino žmonės, kaip bangos įsisiūbavo V.Krėv. Visas gyvenimas įsisiūbavo kaip jūra po audros rš. 4. refl. LL208 prk. įsismaginti, įšėlti: Jaunimas įsisiūbuodavo ir pradėdavo dainuoti rš. Pokylio nuotaika jau visai įsisiūbavo rš. ^ Insisiūbãvo kai Aiduko kultuvas Trgn. 5. refl. įsismaginti, įsitraukti ką daryti: Tai įsisiūbãvo darbas! Dkš. Įsišnekėję ir įsisiūbavę eiti, nepastebėjo, kaip atsirado prie Stepo buto rš. \ siūbuoti; atsiūbuoti; įsiūbuoti; išsiūbuoti; nusiūbuoti; pasiūbuoti; parsiūbuoti; prasiūbuoti; prisiūbuoti; susiūbuoti; užsiūbuoti